- utėlinis
- 2 utėlìnis, -ė smob. (2) žr. utėlius 2: Jiej utėlìniai buvo, biedni Vrn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
utėlinis — 1 utėlìnis, ė adj. (2) NdŽ 1. Rtn menk. turintis utėlių: Kas žu tokio berno utėlìnio eis Rod. Ejo bernas per Dėlinę, rado mergą utėlinę KrvD 284. 2. A1884,375 skirtas utėlėms šukuoti: Utėlìnės šukos KŽ. 3. panašus į utėlę: B[riedžiai] kenčia… … Dictionary of the Lithuanian Language